Žodis „atostogos“ bet kurios kalbos žodyne yra daug naujesnis nei „duona“, „alus“, jau nekalbant apie „saulę" ar „mamą“. Ir nepaisant to, jis įprasminą vieną iš svarbiausių metinių ritualų, iš kurio tikimasi kažko nuostabaus ir netikėto. Bet ar pagrįstai?Ved. Aidas Puklevičius

Gyvenant pagal politines antraštes, laikas demokratijai ruošti įkapes ir šermenis. Bet ar iš tikrųjų dešiniųjų kadrilis Europoje yra toks jau naujas ir toks jau grėsmingas fenomenas?Ved. Aidas Puklevičius

Muzikos žvaigždžių turai atrodo sutverti dievinantiems keliones - nauji miestai, naujos scenos, nauji fanai. Ir taip kiekvieną vakarą. Tačiau ar įdomu kiekvieną vakarą kartoti tuos pačius tekstus pagal tą pačią muziką?Ved. Aidas Puklevičius

Tavernos, salūnai, smuklės... Kokio galo žmonės ten mirksta, būriuojasi, o kartais velniuojasi priešais ekranus? Kodėl jiems nesisėdi namie? Pokalbis su Sauliumi Galdiku.Ved. Aidas Puklevičius

Prieš daugel metų Alexandre Dumas-tėtė mėgo savo romanuose atrasti mažus grumstus, kurie parversdavo istorijos vežimus. Ar gali šiuolaikinės JAV iliustruoti romanisto fantaziją?Ved. Aidas Puklevičius

Krikštijomės Europoje patys paskutiniausi. Ar taip bus, kad būsime patys paskutiniai, kurie toje pačioje Europioje pripažins, kad visi žmonės turi tokias pačias žmogaus teises?Ved. Aidas Puklevičius

Kreivų veidrodžių salė visuomet mielai lankoma vieta bet kuriame pramogų parke. Tačiau kas nutiks, kai tokie virtualūs veidrodžiai po truputį ima užkariauti realų pasaulį, ir kaip tada jame atskirti, kas yra tikra, o kas tik simuliuota?Ved. Aidas Puklevičius

Didžiulė dauguma žmonių mokosi to, ko nepanaudos savo darbe. Dar didesnė nežino, ko nori mokytis ir ką dirbti. Tačiau atrasti save tame atradime, save realizuoti nėra taip baisiai sudėtinga. Bet ar gali tai būti per vėlu?Ved. Aidas Puklevičius

Ar kiekvienas žmogaus kūrybiškumo prisilietimas pagimdo meną? Kada jis nustoja būti šiuolaikiniu ir tampa klasikiniu? Ir kaip pamatuoti jo vertę, jeigu ji ne visuomet įvertinama pinigais?Ved. Aidas Puklevičius

Kartais ištisos nacijos kuriasi išgyvendamos kolektyvinius randus kolektyvinėje atmintyje. O kaip su jomis dorotis, kai tas randas ir išblukęs, ir ne toks jau ir pastebimas, bet vis dėlto maudžia?Ved. Aidas Puklevičius

Žmonija karts nuo karto išranda nuostabių dalykų: spausdinimo presą, radiją, televiziją, internetą. Ir kaskart tikisi, kad va jau dabar tai tikrai atsivers vartai į visuotinį protą ir kritinį mąstymą. Tai kodėl jie neatsiveria ir kvailių skaičius tebelieka nepajudinama konstanta?Ved. Aidas Puklevičius

Pora mėnesių liko iki momento, kai bus paskelbti pirmieji „Michelin“ antpečių savininkai Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad mes tapsime kulinarine Meka, o gal tik daugiau atspindi tai, kaip mes norime patikti kitiems?Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl žaidžia vaikai, viskas aišku. Bet kodėl žaidžia suaugusieji, o tuo pačiu metu žaidimą laiko nerimtu užsiėmimu?Ved. Aidas Puklevičius

Pavasario bliuzas nebūtinai susijęs su muzika. Kartais tai tiesiog sezoninis liūdesys. Kartais tai rimtesnės problemos signalas. Kaip su juo dorotis, kai labiausiai norisi klausti - kodėl būtent man taip nutiko?Ved. Aidas Puklevičius

Kada ir kodėl mes jaučiamės laimingi? Tada, kai mums gera dėl kitų, ar tada, kai kitiems gera dėl mūsų? Ir ar tai baigiasi sulaukus trisdešimties?Ved. Aidas Puklevičius

Katapultuoti naujienų srauto neretai atsidūstame – pasauli, sustok, noriu išlipti. Tačiau kas nutiktų, jeigu planeta imtų ir nustotų suktis aplink savo ašį?Ved. Aidas Puklevičius

Kokį kelią turi nukeliauti daiktas, kad būtų vertas atsidurti muziejuje? Ir koks daiktas būtų labiausiai vertas atstovauti Vilniui?Ved. Aidas Puklevičius

Mūsų protėviai pelkėse apgyvendavo laumes, pinčiukus ir kitokias nesvetingas būtybes. Tačiau gal atėjo laikas į šitas ekosistemas pasižiūrėti kitomis akimis?Ved. Aidas Puklevičius

Kada bumerangas grįžta žydėdamas, o kada kerta mums į kaktą? Apie prekės ženklo formą ir turinį – su Egle Karalyte.Ved. Aidas Puklevičius

Ved. Aidas Puklevičius

Istorijoje apstu nutikimu, kai karaliams atimdavo ne tik karūną su skeptru, bet ir teisę lankytis savo buvusioje monarchijoje. Tačiau kodėl nepakalbėjus apie daug retesnį fenomeną, kai žmonėms pabosta respublika ir jie išsirenka sau pateptąjį valdovą?Ved. Aidas Puklevičius

Pimasis nusikaltimas nebuvo labai organizuotas - Kainas tiesiog užpyko ant Abelio. Ar nuo tada noras prasikalsti tapo tiek sofistikuotu, kad civilizacijos nebeįsivaizduojame be jo?Ved. Aidas Puklevičius

Kažką į dabartį atsinešėme iš praeities. Kažką iš dabarties bandysime nusinešti į ateitį. O kas į ateitį keliaus iš praeities? Vizijos, lūkesčiai, sapnai?Ved. Aidas Puklevičius.

Miestai gimsta, auga, bręsta, kartais miršta. Ir vis dėlto, kas ką labiau keičia - miestas miestelėnus ar jie miestą?Ved. Aidas Puklevičius

Stresas, tempas, triukšmas. Kada mūsų gyvenimas paspartėjo tiek, kad paprašyti vandens pertraukėlės darosi ne tik nepraktiška, bet ir nemandagu?Ved. Aidas Puklevičius

Kuo skiriasi daikto pasisavinimas nuo minties ar idėjos? Ir kiek intelektinės nuosavybės apsauga prisideda prie kūrybos progreso, o kiek jį gali sustabdyti?Ved. Aidas Puklevičius

Dažnai bandymą kurti nurašome kaip neoriginalų. Bet ar vis dar įmanoma sukurti kažką tokio, kas niekaip nebūtų toptelėję į kitą galvą anksčiau?Ved. Aidas Puklevičius

Sukurpti įtikinamas hipotezės, kas buvo toji Betliejaus žvaigždė, mes jau galime. Bet aš galime bent jau šimto metų tikslumu išpranaušauti, kada nusigausime iki artimiausios žvaigždės?Ved. Aidas Puklevičius

Bet kuris audinys, fizinis ar visuomeninis, kartais yra per siūles, kartais reikalauja lopo, o kartais betinka šiukšlių dėžei. Bet kaip nuspėti, su kuriuo variantu turime reikalą?Ved. Aidas Puklevičius

Aukojimas, atnašavimas, dovanojimas... Nuo seno mes sukandę dantis atiduodame tai, kas brangiausia, ir taip bandome permaldauti anapusines jėgas ar šiapusinius autoritetus. Apie ką taikliau kalba dovanos? Ar apie tuos, kurie dovanoja, ar apie tuos, kurie dovanas gauna?Ved. Aidas Puklevičius

Milijardus metų mūsų planetą sėkmingai vertėsi be žmonių civilizacijos. Gal būtent todėl mums taip nesinori galvoti apie tai, kaip ji vėl apsieis be mūsų?Ved. Aidas Puklevičius

Juokas atrodo pats lengviausias ir natūraliausias emocijų išsiveržimas. Tačiau viena yra juoktis, o kita - juokinti. Ypač kai sugalvoji tai paversti savo pašaukimu.Ved. Aidas Puklevičius

Kairioji mintis kažkada skelbėsi norinti išlaisvinti visus be išimties. Tačiau kodėl vis dažniau atrodo, kad labiausiai jai sekasi įkalinti save prietaruose, stereotipuose ir užkeikimuose?Laidos svečias – Algirdas Davidavičius.Ved. Aidas Puklevičius

Apie švietimo problemas kalbama tiek seniai ir tiek daug, kad vien nuo joms skirtų žodžių turėtų viskas užsikurti ir susitvarkyti. Bet kadangi niekaip neužsikuria, gal tiesiog reiktų šiek tiek susitvarkyti lūkesčius?Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl bet kokia žmonių organizacija nori plėstis, bet plėsdamasi deda pamatą savo galimam žlugimui? Ar tai geležinis dėsnis, ar vis dėlto įmanomi ir priešnuodžiai?Ved. Aidas Puklevičius

Kai mus užpuola virusai, ir mes, ir mūsų imuninės reakcijos viską supranta - priešas veržiasi iš išorės, ginkimės, kaip kas išmanome. Tačiau kai išprotėja mūsų pačių ląstelės ir pradeda mus lėtai, bet užtikrinti naikinti, gintis daug sudėtingiau. Tai ar ateis toji diena, kai nebespėliosime, kuri mūsų ląstelė ims kraustytis iš proto?Ved. Aidas Puklevičius

Performanso menui jau stuktelėjo šimtmetis. Ir vis tiek per tą laiką bendros nuomonės nesuradome. Vieniems tai genialus būdas išsivaduoti nuo ankstesnio meno pančių, kitiems kažkas absurdiško. Bet gal tokia viena nuomonė apskritai neįmanoma bet kokio meno atžvilgiu?Ved. Aidas Puklevičius

Gal ne taip smurtingai kaip 1968-aisiais, tačiau ne mažiau audringai į pasaulio universitetus vis atkakliau braunasi keista mada. Užuot diskutavus dėl tiesų, blusinėjamos mikroagresijos, užuot ieškojus atradimų, kuriamos atseit saugios erdvės. Bet ar tai tikrai toks naujas fenomenas?Ved. Aidas Puklevičius

Nuo bukaprotiškų bandymų aiškinti evangeliją, nuo dar bukesnių norų pagrįsti rasizmą, nuo elementaraus pavydo ir prietarų – ką tai sako apie žemiausius gaivalus tarp mūsų?Ved. Aidas Puklevičius

Retas iš mūsų pagalvojame, kad mūsų kūnas, o veikiau tai, kas iš jo liks po daugelio metų, bus tikras duomenų lobynas ateities kartoms. Ką mes valgėme, kuo mes sirgome, o gal net apie ką svajojome?Ved. Aidas Puklevičius

Mes tikime galybe išsigalvotų mitų. Apie skirtumus tarp lyčių, kartų ir rasių. Tačiau kodėl netikime eksperimentais, kurie mums prikišamai įrodo, kad mūsų mitai yra viso labo mitai?Ved. Aidas Puklevičius

Kažkada mus apspręsdavo tikėjimas ir luomas. O kas lemia mūsų tapatybę šiandien? Tai, kuo esame ir ką turime, ar atvirkščiai, ko neturime ir kuo siekiame tapti?Ved. Aidas Puklevičius

Kiekvieno laikmečio keleiviai mano gyveną patį dramatiškiausią istorijos momentą. Bet ar tikrai mūsiškis toks išskirtinis?Ved. Aidas Puklevičius

Karas jau savaime yra ekstremalus išbandymas valstybėms ir visuomenėms. Tačiau jis dar labiau sugeba paklaidinti ir suvedžioti individualią psichiką. Kodėl būtent joje taip dažnai prasilenkia lūkesčiai ir realybė?Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl tie, kurie nieko neturi, dažnai drovisi prašyti? Kodėl tie, kurie tarsi turi, dažnai mėgsta reikalauti? Ir kodėl daryti gerus darbus kartu paprasta ir nejauku?Ved. Aidas Puklevičius

Iš vienos pusės, kelis dešimtmečius nenutyla aliarmo varpai: kūno kultas, viskas galima, sodomasugomora! Iš kitos pusės, tarsi ateina karta, kuriai seksas neįdomu, vargina ir nuobodu. Ir vėl suskamba aliarmo varpai. Kam gi jie skambina? (S)Ved. Aidas Puklevičius

Pinigai negali atnešti laimės, tačiau gali suteikti pakankamai komforto nelaimėje. Ir vis dėlto kiek jų reikia, kad būtų tiek, kiek reikia?Ved. Aidas Puklevičius

Reichsbiurgeriai, suverenai, QAnonai, plokščiažemininkai, antivakseriai... Išvardinti šio panoptikumo gyventojams seniai trūksta abiejų rankų pirštų. Ir vis dėlto, kas juos vienija ir kas juos skiria?Ved. Aidas Puklevičius

Rūpintojėlis visuomet liūdnas. Bažnytinė muzika retai mažorinė. Bet ar tikrai tikėjimas turi būti vien apie kančią, atgailą ir ilgesį?Ved. Aidas Puklevičius

Mūzos neegzistuoja, tai seniai medicinos įrodytas faktas. Tačiau kas tada verčia kurti dalykus, kurie nėra pirmo poreikio objektas? Noras būti nemirtingu? Ar atvirkščiai?Ved. Aidas Puklevičius

Pasas nebuvo išrastas kaip asmens dokumentas. Jį visų pirma sugalvojo kaip leidimą keliauti. Tik ar visiems reikia tokio leidimo, kai nėra noro?Ved. Aidas Puklevičius

Ar galima, o gal ar reikia, didžiuotis tuo, prie ko mažai prisidėjai? Tuo, kuo gimei, tuo, kur gyveni, tuo, ką daro kiti?Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl rašo visi, nebūtinai mokantys tai daryti? Kaip išmokti rišliai reikšti mintis? Apie rašymą ir jo mokymą – su Akvile Kavaliauskaite.Ved. Aidas Puklevičius

Smurto mūsų gyvenime daug. Mažiau nei mums norėtų įrodyti Holivudas, bet daugiau nei patys sau pripažįstame. Jį ne taip jau paprasta atpažinti, pripažinti ir sustabdyti. O dar sunkiau pamatuoti, vakar jo buvau daugiau ar šiandien? Ir kaip bus rytoj?Ved. Aidas Puklevičius

Kiekvieną kartą, kai pagalvojame, kad antisemitizmą jau galime palikti istorijos vadovėliams, atsiranda iniciatyvus durnius, kuris įrodo, kad mūsų galvota neteisingai. Kas mums blogai, kad vis dar valkiojame prietarus, kurie jau prieš tūkstančius metų buvo totalus blogis?Ved. Aidas Puklevičius

Karas yra be galo sudėtingas, prieštaringas o dar ir milžiniškus resursus ryjantis Leviatanas. Ir suvokti jo tėkmę ir sėkmę būnant vien toli esančiu žiūrovu vargiai įmanoma. Bet labai norisi. Ir kaip suvaldyti šį noro ir gebėjimo konfiktą?

Kažkada aukso vidurys buvo laikomas nuosaikumo etalonu. Tačiau laikui bėgant jį pradėta ūdyti ir koneveikti. Bet ar tikrai būti vidutinišku yra taip nepakeliama?Ved. Aidas Puklevičius

Vienas vienintelis aisbergas, atskilęs nuo ledyno Antarktikoje, kone ketverius metus tirpdamas kasdien į vandenynus išvarvindavo pusantro milijardo tonų vandens. Ką gali žmogus prieš tokią stichiją?Ved. Aidas Puklevičius

Ar galima išsiugdyti priklausomybę kiekvieną mielą dieną testuoti savo žinias? Ir ko daugiau šioje priklausomybėje – noro nugalėti ar noro sužinoti? Ved. Aidas Puklevičius

Dekonstruoti pokštą yra dar sudėtingiau nei jį sukonstruoti. Kodėl mus juokina vieni dalykai, o kodėl praėjus vos keliems metams mus tie patys pokštai piktina?Ved. Aidas Puklevičius

Vienu metu karūnuojami ir tūkstantmetės monarchijos karaliai, ir vos apsiplunksnavęs dirbtinis intelektas. Kuris su mumis išliks ilgiau ir ką tai sako apie mus pačius?Ved. Aidas Puklevičius

Raketų paleidimai, kas kad kad kartais nesėkmingi, tarsi sugrąžina mus į tą jau pamirštą epochą, kai kosmoso užkariavimas nepalikdavo pirmųjų puslapių. Bet kiek dar toli esame nuo to momento, kai išsiveršime iš Žemės orbitos ir apskritai ar tai būsime mes, kurie skris bekraštėmis Visatos platybėmis?Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl prie vieno paveikslo buriuojasi minios, o prie kito liūdnoje vienatvėje sėdi vienui vienas meno gerbėjas? Ir kuo prieš daugybę metų nutapytas portretas ar natiurmortas tiek įdomus, kad dėl jo laužomos ietys?Ved. Aidas Puklevičius

Gimtadienis dažnai tampa proga tyrinėti gyvenimo stiklinę, pustuštė ji ar puspilnė? Bet iškart kyla kitas klausimas, o tas turinys stiklinėje, nesvarbu jo kiekis, kokia jo kokybė, originali ar banali? Momentinė ar ilgalaikė?Ved. Aidas Puklevičius

Senovės alchemikų filosofinis akmuo turėjo nuveikti du darbus: paversti šviną auksu ir dovanoti amžiną gyvenimą. Tuščia to aukso, verčiau paklauskime - o ką veiktume su ta amžinybe?Ved. Aidas Puklevičius

Ar kalba apskritai gali numirti, kol yra ja šnekančių žmonių? Ir kiek ji gali gyventi savo atskirą gyvenimą? Kodėl mes apskritai kalbame apie kalbą?Ved. Aidas Puklevičius

Aklas tikėjimas, aklas įniršis, aklas aiškiaregys... Tarsi ir atsakome į klausimą, kuris iš penkių (o gal šešių) pojūčių mums svarbiausias? Bet vis dėlto, kiek spalvoti yra neregių sapnai?Ved. Aidas Puklevičius

Į kiekvieną stiklinę galima pripilti tiek turinio, kad ji atrodys arba puspilnė arba pustuštė. Ir kiekvienoje galima suorganizuoti rimtą audrą. Belieka tik atsakyti sau, toji audra unikali mūsų laikmečiui, ar tiesiog visuomet jos siautėdavo?Ved. Aidas Puklevičius

Žmonės nuo neatmenamų laikų nori užsidirbti. Greitai, daug ir visam gyvenimui Ir nuo tų pačių neatmenamų laikų baisiai nustemba, kai bankrutuoja. Ir kiekvieną kartą prisiekia sau, kad čia jau bus paskutinis kartas. Iš kur tas mūsų niekuo nepagrįstas finansinis optimizmas?Ved. Aidas Puklevičius

Įsispraudę ar įsprausti į taisykles mes dažnai bijome nuo jų nutolti bent per centimetrą. Paradoksalu, tačiau tam, kad nutoltumėme, reikia atskaitos taško. Ir būtent iš jo, iš šitų taisyklių, gimsta jų priešybė – improvizacija.Ved. Aidas Puklevičius

Kai Dovydas ramino karalių Saulių liutnės garsais bibliniame Izraelyje, jis tikrai nenutuokė, kad muzikos terapija taps visiškai moksliška disciplina. Tačiau jai netgi tokia tapus, žmonės į terapijos seansus vis tiek ateina ausimis prikimštomis ne tik traumų, bet ir mitų? Kodėl?Ved. Aidas Puklevičius

Jau pabodo kartotis, kad Knygų mugė – tai literatūros atlaidai, Kalėdos ir Velykos Lietuvoje. Tačiau tai tik viršūnė aisbergo, į kurią ištisus metus bando užlipti tie ir tos, kurie nepraranda užfiksuoti savo mintis ir emocijas taip, kad jos liktų amžinai. Belieka išsiaiškinti, kokio aukščio tas aisbergas?Ved. Aidas Puklevičius

Apie tai, kokias bausmes mūsų prasikaltusiems protėviams skirdavo prieš šimtus metų galima sužinoti kad ir pavarčius Lietuvos Statutą. O kaip tuos nusidėjėlius išvilkdavo į dienos šviesą?Ved. Aidas Puklevičius

Kiekvieną kartą, kai susiduriame su absurdiškomis situacijomis aprašytose istorijose, o po to matome jų veidrodinį atvaizdą savo kasdienybėje, norisi ir vėl klausti – kiek menas imituoja gyvenimą, o kiek būna atvirkščiai?Ved. Aidas Puklevičius

Skaitmenizacija jau pakeitė mus supantį pasaulį neatpažįstamai. Ir pakeis dar daugiau. Tačiau ar tai reiškia, kad mes irgi pasikeisime? O gal dar ilgai liksime tokie patys?Ved. Aidas Puklevičius

Ginčas apie blogio prigimtį tęsiasi nuo pirmojo puolusio angelo iki pirmojo tarptautinio tribunolo. Ir vis dėlto, ko blogyje daugiau, banalybės ar begalybės?Ved. Aidas Puklevičius

Vieniems tai būdas pagerbti praeitį. Kitiems – priežastis pasibarti dėl dabarties. Tačiau kodėl vieni paminklai priimami su visuotine simpatija, o dėl kitus norima versti jų dar nepastačius?Ved. Aidas Puklevičius

Ginčas, kas ką imituoja, kūryba gyvenimą ar atvirkščiai, niekuomet nesibaigs. Bet kartais norisi paklausti savęs, kai gyvenimas serviruoja nesibaigiančius absurdus, ar įmanoma juos perspjauti dar didesnėmis nesąmonėmis?Ved. Aidas Puklevičius

Nuo prognozių 2023-iesiems jau sprogsta internetas. Bet gal pradžioje pabandykime išsiaiškinti, kuo unikalūs, o kuo nelabai buvo besibaigiantys metai?Ved. Aidas Puklevičius

Apie branduolių sintezę, to net nesuprasdami, svajojo dar viduramžių alchemikai. Ir prireikė ne vieno šimtmečio, kol šiai transformacijai sunaudota energija nusileido gautai. Bet ar jau galime planuoti termobranduolinį reaktorių savo sandėliuke kitą dešimtmetį?Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl mes dažniau kalbame apie komentavimą, teisėjavimą ar veidus tribūnose nei apie žaidimą? Ir kodėl pasaulio futbolo čempionatai tampa didžiausiais planetos atlaidais?Ved. Aidas Puklevičius

Triukšmo tvermės dėsnis sako: kuo menkesnis įvykis ar netgi asmuo, tuo daugiau viešojo triukšmo jis sugeneruoja. Kiek šis dėsnis amžinas, ir kiek jis turi išimčių?Ved. Aidas Puklevičius

Žmogaus psichikos elastingumas begalinis. Pakelti galima net skaudžiausius įvykius. Tačiau kaip padaryti, kad juos pakeldamas prie jų nepriprastum?Ved. Aidas Puklevičius

Galima aimanuoti, kad vaikai vis mažiau skaito. Tačiau lygiai taip pat galima pasakyti, kad nedaug kas jiems ir rašo. Taigi, višta ar kiaušinis? Pokalbis su rašytoju Tomu Dirgėla.Ved. Aidas Puklevičius

Kiek žmonių galima apgauti vieną kartą? O kiek apgaudinėti visą gyvenimą? Ir kada tai tiesiog pabosta? Apie melą ir jo ribas su Mindaugu Lapinsku.Ved. Aidas Puklevičius

Lazerio intensyvumo rekordo metu į maždaug raudonojo kraujo kūnelio dydžio tašką buvo sutelkta visą mūsų planetą aplankanti saulės šviesa. O kaip tai panaudoti praktikoje? Pokalbis su Nikolajumi Gavrilinu.Ved. Aidas Puklevičius

Ar tiesa, kad dėl serialų aukso amžiaus turime dėkoti (arba keikti) atsiradusį 8–10 serijų formatą, kuris idealiai tiko į vaizdo pasakojimą sutalpinti visą knygą? Ir kam visiškai netiko įprastiniai pilnametražiniai filmai? Pokalbis su Liutauru Elkimavičiumi.Ved. Aidas Puklevičius

Kažkas yra pasakęs, kad valstybės kuria karus, o karai kuria valstybes. Tačiau nutinka taip, kad karai jas ir sunaikina. Kaip? Pokalbis su istoriku Gediminu Kulikausku.Ved. Aidas Puklevičius

Visi šie žodžiai – protas, išmintis, intelektas, žinios – yra tarsi tiek panašūs, kad dažnai susipainiojame ir juos naudojame kaip sinonimus. Tačiau ar visuomet daug žinių turintis žmogus yra protingas? Pokalbis su virtuvės šefu, „Kas ir kodėl“ sezono nugalėtoju Vyčiu Mackevičiumi.Ved. Aidas Puklevičius

Marksas su Engelsu XXI amžiaus pabaigoje cituojami vis rečiau. Tačiau Kinijos komunistų partijos suvažiavime reveransų jų atžvilgiu skambės apsčiai. Kaip ir mūsų spėlionių, kur suks Kinija per trečiąją jos lyderio kadenciją? Pokalbis su Raigirdu Boruta.Ved. Aidas Puklevičius

Tsutoma Yamaguchi kartais buvo vadinamas nesėkmingiausiu, o kartais laimingiausiu pasaulio žmogumi. Jis vienintelis sugebėjo pataikyti į abu branduolinius sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje. Ir juos pergyventi. Kaip mes pergyvensime branduolinės retorikos grįžimą į pasaulio dienotvarkę?Ved. Aidas Puklevičius

Kam atskaitingas rašytojas – skaitytojui, sau pačiam ar savo menui? Ir ką daryti su jo menu, kai jis nustoja skleisti gėrį? Arba jį net naikina?Ved. Aidas Puklevičius

Nespėjome iš miškų persikraustyti į miestus, o mus jau ėmė kolegiškai galabyti virusai ir bakterijos. Ar pandemijos yra neatsiejamas civilizacijos atributas, kurio neatsikratysime netgi tada, kai jau kolonizuosime kosmosą? Pokalbis su medicinos istoriku Aisčiu Žalnora.Ved. Aidas Puklevičius

Kas paskatino studentą iš Šiaurės Anglijos atvažiuoti savanoriauti į Rokiškį? Ir kas jį sugundė likti Lietuvoje ir dabar save išdidžiai vadinti vilniečiu ir europiečiu?Ved. Aidas Puklevičius

Vandenynais keliauja 90 % visų pasaulio krovinių. Likusius dešimt dalinasi automobiliai, aviacija ir geležinkeliai. Tačiau kiek dramatiškų etapų turi pereiti siuntinys, kol jis atsiduria prie mūsų durų?Ved. Aidas Puklevičius

Jerome K. Jerome rašė, kad Vokietijoje nėra įstatymo, draudžiančio viešoje vietoje šaudyti iš lanko stovint ant galvos tik todėl, kad vokiečiams tai dar nešovė galvon. Atrodo, kad mums jau tuoj šaus. Bet ar tikrai tokio draudimo reikia? Kaip ir tūkstančių kitų?Ved. Aidas Puklevičius

Kuris Apokalipsės raitelis pasirodo pirmas? Maras, karas, badas ar dar kuris? O gal nėra jokių raitelių? Tik mūsų nenugalimas noras dramatizuoti savo gyvenamą istorijos tarpsnį?Ved. Aidas Puklevičius

Jeigu kliautis vien katastrofinėmis antraštėmis, reiktų lakstyti rėkaujant „Dangus griūva!“. Jeigu istorijos knygomis, jis griūva nuo tada, kai žmonės jį pirmą kartą pamatė virš savęs. O kaip yra iš tikrųjų?Ved. Aidas Puklevičius

Neaišku, kad ir kaip Elonui Muskui pavyks nuskraidinti pirmąjį ekipažą į Marsą. Tačiau galima lažintis, kad tuoj atsiras visažinių, kurie įrodinės, kad jokio išsilaipinimo nebuvo. Iš kur jie veisiasi?Ved. Aidas Puklevičius

Mokslininkai niekuomet netvirtina, kad žino viską. Atvirkščiai, mokslininkai žino, kad pažinimas turi savo ribas. Ir džiaugiasi tuo, kad kol kas jų nepasiekė, nes su kiekvienu atradimu tos ribos šiek tiek atitolsta. Kiek truks tokios Achilo ir vėžlio lenktynės?Ved. Aidas Puklevičius

Juokdariai, nutarę pakeisti sceną į tribūna, dažnai tampa tikrai rimtais politikais. Bet kas nutinka su politikais, kurie įsivelia į klounadas?Ved. Aidas Puklevičius

Šv. Džaveliną karo Ukrainoje panteone keičia Šv. Bairaktaras, o jį – Šv. Haimarsas. Bet ar apskritai gali egzistuoti stebuklingas ginklas, galintis nulemti karo baigtį?Ved. Aidas Puklevičius

Nuo neatmenamų laikų žmonės svajojo apie tai, kad labai gerai būtų gauti pinigų. Nei dirbant, nei loterijose laimint, o tiesiog. Nes priklauso. Kokį jovalą tokios svajonės realizacija sukeltų mūsų finansuose, etikoje ir antropologijoje?Ved. Aidas Puklevičius

Kas ruošiant karį svarbausia? Jo kūnas, galva ar širdis? Ir apskritai, gal ne karį ruošiame, o tiesiog gerą žmogų ir tikrą pilietį? Pokalbis su Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktoriumi Ričardu Žilaičiu.Ved. Aidas Puklevičius

Sunku pasakyti, kada visiškai tiksliai atkeliavo jaunystės kultas, tačiau jis ima gadinti reikalus ne tik vyresniems, bet ir tiems patiems jaunesniems. Kaip, po galais, susitarti, kad visokio amžiaus žmonės turi ką pasiūlyti visuomenei ir kad nebūtina visų rūšiuoti pagal gimimo metriką?Ved. Aidas Puklevičius

Pokalbis su komunikacijos specialistu Jauniumi Špakausku.Ved. Aidas Puklevičius

Komikus kartais vadina filosofais, kurie bando juokauti. Juokas juokais, bet šiandienos įžeidžiame pasaulyje, būtent šie filosofai dar gali kartais bakstelti mus į situacijų absurdus nebijodami boikoto. Tik ar ilgam? Pokalbis su komiku Justinu Jankevičiumi.Ved. Aidas Puklevičius

Tomas Sojeris istorinio eksperimento su balinama tvora laimėtus trofėjus investavo į sėkmę amžininkų akyse. Ir, ko gero, jautėsi daug ramiau, nei lengvo skatiko pasigviešęs jaunikaitis, kuris leidosi bitkoino suvedžiojamas. Ar apskritai įmanoma surasti dvasios ramybę paleidus pinigus keliauti po pasaulį ir tikintis, kad jie sugrįš? Jei ne dešimteriopai, tai bent sugrįš.Ved. Aidas Puklevičius

Žmonės dažnai linkę prifarširuoti savo gyvenimo aprašymus vien pasiekimais, nutylėdami nenusisekusius reikalus. Tačiau neretai ir nacijos ar valstybės panašiai nori elgtis su savo istorija. Tik ar iš tos nebus daugiau žalos nei naudos?Ved. Aidas Puklevičius

Kultūra jau toks dalykas, kad vien jo apibrėžimas įvaro į neviltį. O be visuotinio supratimo, kad vienodai vadiname vieną ir tą patį reiškinį, sudėtinga irtis tolyn. O irtis reikia, kadangi būtent kultūra daro mus tokius, kokie norime būti. Bet ar visuomet?Ved. Aidas Puklevičius

Savanorystė - palyginti nesenas išradimas. Daug šviežesnis nei noras padėti artimajam. Tačiau kiek jis grįstas grynu altruizmu, o kiek ambicija per tokią pagalbą tobulėti ir keistis pačiam? Pokalbis su dokumentinių filmų režisiere, istorinės atminties puoselėtoja Agne Zalanskaite.Ved. Aidas Puklevičius

Kasmet iki penkių procentų viso pasaulio BVP įgyti neteisėtai ir po to kruopščiai atmazgoti. Tai sudaro apie porą trilijonų eurų, kitaip tariant, padoraus dydžio šalies metinis biudžetas. O sugaudyti tuos trilijonus sudėtingiau nei adatą šieno kupetoje. Kodėl?Ved. Aidas Puklevičius

Mums dažnai norisi dūsauti, koks gražus žmogaus pėdos nenumindžiotas natūralus pasaulis. O apsisukus jį nedelsiant dailinti, tobulinti ir keisti, kol natūralumas išgaruoja be pėdsakų. Kaip išsivaduoti iš šio dvilypumo?Ved. Aidas Puklevičius

Karo korespondento profesija daug naujesnė nei karas. Tačiau ar jį, tas atskiras istorijas į vientisą paveikslą veriantis amatas, išliks dabar, kai informaciją nuo fronto linijos gali perduoti bet kas, turintis išmanų telefoną?Ved. Aidas Puklevičius

Winstonas Churchillis kažkada dūsavo, jog Rusija yra it galvosūkis, įvyniotas į į paslaptį, o toji dar ir paslėpta mįslėje. Bet ar tikrai tokia fatalistiškai komplikuota šitos nelaimingos šalies nelaiminga istorija?Ved. Aidas Puklevičius

Seniai pamiršome, kas yra nederlius ir badmetis. Vietoje to priekabiai domimės, kiek ekologiškas tas produktas, kuris atsidūrė ant mūsų stalo. Ar gali gamtos ir žmogaus sukeltos nelaimės mums tai priminti?Ved. Aidas Puklevičius

Senovės romėnai savo dievą Marsą laikė ne tik karo globėju. Jo antrasis vardas buvo Mars Pacifer - Marsas Taikos Nešėjas. Taigi, negi nuo tada iki dabar taika yra tik būsena tarp karų? Ar atvirkščiai, karas yra būsena tarp paliaubų?Ved. Aidas Puklevičius

Karui pradedant antrąjį mėnesį, ne vienas klausiame savęs: kur dings taip rūpestingai kurta pasaulio tvarka? Paremta taisyklėmis, normomis ir sveiku protu. O gal atvirkščiai, ji tik sustiprės?Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl mes pernelyg mistifikuojame praeitį, dramatizuojame dabartį ir neįvertiname ateities? Todėl, kad ilgimės vakarykštės dienos, gyvename šiandien ir nežinome rytojaus?Ved. Aidas Puklevičius

Dar 1918 m. JAV senatorius Hiramas Johnsonas pastebėjo, kad pirmąja auka kiekviename kare krenta taika. Kiek vykstant karui reikalingi dvasią palaikantys mitai su legendoms, kada jie gali pradėti kaišioti koją situacijos fronte suvokimui, ir, apskritai, kaip apčiuopti ribą tarp priešo dezinformacijos ir savęs apgaudinėjimo?Ved. Aidas Puklevičius

Apie kvantus ir kitas įdomybes – su fizike Mažena Mackoit-Sinkevičiene.Ved. Aidas Puklevičius

Tiesiogiai iš Villniaus knygų mugės.Skaitymas gali būti didžiausias malonumas. Arba virsti atkaria katorga. Kaip pasiimti pirmą ir išvengti antro?Ved. Aidas Puklevičius

Kaip buvo nukeliautas kelias nuo kelių dainų viduramžių Velykiniuose vaidinimuose iki roko operos „Jesus Christ Superstar“? Kokio balasto opera atsikratė, o kas ją lydi ir lydės dar daug metų. Ir, žinoma, daug neaptartų dalykų Deniso Formano knygoje „A Night at Opera“.Ved. Aidas Puklevičius

Kiek architektūroje meno, o kiek algebros? Ir kodėl fasadai mus kartais sujaudina labiau nei mūsų pačių likimai? O gal likusius atsakymus galima rasti architektūros istoriko Lelando M. Rotho knygoje „Understanding Architecture: It's Elements, Hstory and Meaning“?Ved. Aidas Puklevičius

Iki šiol ginčijamasi, kas gi sudaro Vakarų civilizacijos pamatus, kokiose srityse ji vis dar džiaugiasi monopoliu, o kokiose jį praranda. Ir kiek toks ginčas irgi yra neatsiejamas mūsų civilizacijos bruožas? O plačiau - Nialo Fergussono knygoje „The West and the Rest“.Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl mūsų pokario pasipriešinimo kova taip mažai naudojamės kaip įkvėpimo šaltiniu kūrybai? Romanams, filmams, netgi miuziklams? Gal tiesiog per mažai laiko praėjo nuo tų metų?Laimei, literatūros apie kitus pogrindžius apstu. Kad ir Roberto Wilsono šnipų romanas „A Small Death in Lisbon“.Ved. Aidas Puklevičius

Išmatuoti verslo efektyvumą be galo paprasta, užtenka pamatuoti uždarbį ir išlaidas. Bet kokiu prietaisu patikrinti, kiek toji pelno-nuostolių ataskaita yra nepriekaištinga ne tik buhalteriškai, bet ir etiškai? Ir ar apskritai tai įmanoma?Ved. Aidas Puklevičius

Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus – apie tai, kas yra šiandien Amerika, kur ji eina ir kokia jos politinė situacija praėjus metams po Kapitolijaus šturmo ir prezidento Joe Bideno inauguracijos.Ved. Aidas Puklevičius

Kiek įmanoma iš grėblių, ant kurių lipta vakar, išpranašauti rytojaus gumbus? Ir kodėl šis nedėkingas užsiėmimas nuolat patikimas ekonomistams?Ved. Aidas Puklevičius

Galima tiesiog nutėkšti mėsos bryzą ant keptuvės ir jį po to sunaikinti nekvaršinant sau galvos. O galima ir išsiaiškinti, kokie fizikos ir chemijos procesai tame bryze vyko jam drybsant keptuvėje. Ir taip tikrai įdomiau. Apie tai pokalbis su Giedriumi Vilpišausku.Ved. Aidas Puklevičius

Raudonasis Kryžius atsirado sukrėstam filantropui klaidžiojant po mūšio lauką. Mūšiai tarsi pasitraukė į istoriją, sužeistieji nebedejuoja, tačiau vėl ir vėl nutinka bėdos, kuriose padėti gali savanoriai. Kas juos traukia aukoti savo laiką ir jėgas? Kaip geriausiai jas panaudoti?Ved. Aidas Puklevičius

Kai kalbame apie civilizaciją, nori nenori imi klausinėti savęs, kodėl vienos išliko, o kitos žlugo? Gal dar net nespėjusios tapti civilizacija, nepaisant to, kad sukūrė didžiausias kada nors matytas imperijas. Taigi, kas tai lemia, idėjos ar ginklai?Ved. Aidas Puklevičius

Kodėl vienos visuomenės praranda norą gintis dar nepasigirdus pirmajam šūviui? Kodėl kitos dėl migloto ir sunkiai pasiekiamo tikslo pasiryžusios aukoti komfortą ir sveikatą? Ir kokia visuomenė esame mes?Ved. Aidas Puklevičius

Mes tiek pripratome prie to, kad spragtelėjus jungikliu naktis virsta diena, jog niekad nesusimąstome, kaip atsiranda ši energija. Kaip ji atkeliauja iki mūsų. Ir kaip tenka saugoti jos kelią. Pokalbis su energetiku Simonu Narsčiumi.Ved. Aidas Puklevičius

Kaip rūšis mes išlikome todėl, kad juokėmės. Netgi tada, kai norėjosi verkti. Nors kartais atsitinka taip, kad verkiame tada, kai reiktų juoktis. Ir vis dėlto lengviau prajuokinti ar sugraudinti?Ved. Aidas Puklevičius

Viešo kalbėjimo baimė nokautuoja arachno-, klaustro- ir kitokias fobijas dar pirmame raunde. Tačiau išraiškingai kalbėti vis tiek reikia. Tada kodėl mes nustojome mokytis retorikos ir kodėl nesurezgame gražesnio žodžio?Ved. Aidas Puklevičius

Kai nežinai, kas dėl ko nors kaltas, visuomet galima apkaltinti liberalizmą. Arba konservatizmą. Galbūt todėl, kad būtent jų mintys ir sukūrė tai, ką mes vadiname šiandienos civilizacija. Tai kodėl būtent jie nuolat susilaukia daugiausia strėlių?Ved. Aidas Puklevičius

Žinias matuoti sudėtinga. Nei informacijos bitai, nei pažymiai, nei, pagaliau pinigai nevisuomet gali išmatuoti tai, kas gali būti neįkainojama. Bet gal ir nereikia?Ved. Aidas Puklevičius

Pradžioje buvo Žodis. Arba bent jau taip mums atrodo, kuriant visus naujus žodžius ir suteikiant jiems naujas prasmes. Bet ar nuo to keičiamės patys?Ved. Aidas Puklevičius.

Daiktiniai įrodymai. Ved. Aidas Puklevičius

Paprastai mes įsigyjame daiktus tam, kad jie mums tarnautų. Vienas iš brangiausių pirkinių mums tarnauja tik vieną valandą iš dešimties. Likusias jis tiesiog stovi, snaudžia ir rūdija. Bet automobilis tebelieka vienu svarbiausių mūsų pirkinių. Ar taip bus ir rytoj?Ved. Aidas Puklevičius

Vieni mano, kad karas - tai politikos tąsa kitomis priemonėmis. Kiti - kad tai pirmykščio gyvūno agresijos reliktas. Treti - kad tai trumpakelnių berniokų, kieme mojuojančių lankais ir strėlėmis, dovana suaugusiems. Ir vis dėlto kodėl pačiu destruktyviausiu dalyku žmogaus gyvenime taip domimės netgi taikos metu?Ved. Aidas Puklevičius

Netgi pats nekalčiausias namų apyvokos menkniekis nuo mūsų stalo kažkada gal bus studijuojamas arba ateities kartų, arba nežemiškų civilizacijų kaip ypatingas XXI a. pradžios taikomojo meno pavyzdys. O gal nebus. Kas daro meną laikiną ir amžiną? Ir ar jis pavaldus kaprizams ar madoms?Ved. Aidas Puklevičius

Grauždamiesi dėl mus puolančių virusų ir stebėdamiesi, kaip jo šokinėja link mūsų nuo šikšnosparnių ir pangolinų, mes visai užmirštame pataupyti dalelę užuojautos savo mažiesiems draugams. Kurie nuo mikroskopinių pavojų kenčia ne rečiau nei mes.Ved. Aidas Puklevičius

Savo smegenis ir jose verdančius dalykus tyrinėjame daug trumpiau nei nuo mūsų velniai žino kiek nutolusias žvaigždes. O ir galutinai praradę viltį susigaudyti savo galvose specialistams atsiduodame labai nenoriai. Gal be reikalo?Ved. Aidas Puklevičius

Kai labai ko nors norisi, bet negalima, visuomet lengviausia apkaltinti draudžiančią taisyklę. Ji neprotinga, perteklinė ir atgyvenusi. Bet gal išties mes bandome viską pernelyg reguliuoti?Ved. Aidas Puklevičius

Ar kada nors teko susimąstyti apie tai, kad darbą, kurį keikiatės baigdami šiandien, užporyt galbūt užbaigs robotas ir algoritmas. Ir kad jūsų vaikas mokysis pašaukimo, kuris dabar dar net nemokomas. Profesijos, karjeros, darbai kinta kaip ir mūsų gyvenimas, belieka tik nuspėti, kaip.Ved. Aidas Puklevičius

Iš pažiūros žmonių bendravimas toks pats, kaip ir radijo transliavimas. Siųstuvas, imtumas, signalas, foninis triukšmas, bangos. Bet čia analogija ir baigiasi, kadangi mūsų kalbėjimasis sunkiai pasiduoda nekintančioms formulėms. Nepaisant to, magišką konstantą tinkančią visoms žnutėms nuolat bandome išrasti. Gal be reikalo?Ved. Aidas Puklevičius

Be galo retai linksmindamiesi ar nuobodžiaudami koncerte ar spektaklyje mes pagalvojame ne tik apie melodiją ar istoriją ir jos atlikėjus, bet ir juos supančią sceną. O kuriant ją kartais reikia ne mažiau laiko nei patį pasirodymą. Bet ar gali geros šviesos išgelbėti prastą muziką? Ar gali puiki scena ištempti nykų pastatymą?Ved. Aidas Puklevičius

Kaip įkainoti tai, kas materialu, tarsi ir aišku. Kaip ir nustatyti, kam kas priklauso arba nepriklauso. O su nematerialiais dalykais šiek tiek sudėtingiau. Ypač kai jį tyliai pasiskolinus jie tarsi ir niekur nedingsta, o tiesiog stebuklingai pasidaugina. Ir vis dėlto, negi ši nuosavybė yra tikrai kitokia?Aidas Puklevičius

Technologijos gali padėti daug kur. Ypač ten, kur mums tingisi. Vienintelis dalykas, ko jos negali nei padėti, nei pakeisti, tai mūsų prigimtis. Kuri be galo atspari bet kokiems pokyčiams.Ved. Aidas Puklevičius

Vieneriems metams užrakinti pandemijos mes spėjome užmiršti, kad masinis turizmas yra visai šviežias išradimas. Ir netgi grįžtant į normalybę ir planuodami artimiausią kelionę, net nebepaklausiame savęs - o gal bet kurios kelionės tikslas yra grįžti namo?Ved. Aidas Puklevičius

Dažno žmogaus gyvenime svarbiausias tikslas - viską žinoti. Ir tik mokslininkai ramūs, kadangi puikiai supranta, kad visko niekuomet nesužinos. Ypač tada, kai jų tyrinėjamas objektas yra toks sudėtingas kaip mūsų planetą supanti atmosfera.Ved. Aidas Puklevičius

Idealiame pasaulyje kiekvienas daro savo darbą. Ir jo visiškai pakanka. Deja, idealus pasaulis, kiek mes jį beplėstumėme, yra tik epizodas tarp įvairiausių krizių. Ir tada tenka keltis ir eiti kitų darbus. Nes jų tiesiog per daug?Ved. Aidas Puklevičius

Futbolo šventėse esame kaip tie kvietimo negavę benamiai, prispaudę alkanus veidus prie vitrinos. Tačiau svajoti juk niekas neuždraus, ar ne? Netgi apie tai, kad gal kažkada išsipildys svajonė giedoti himną pilnutėliame stadione Europos čempionate.Autorius ir vedėjas Aidas Puklevičius

Teoriškai, ko gero, bet kurioje srityje įmanoma surasti patį optimaliausią sprendimą, kuris patiktų didžiausiam skaičiui žmonių. Ir netgi vyno pramonė prieš kelis dešimtmečius ėjo ta kryptimi - visur buvo sodinamos saugios, populiarios tarptautinės vynuogių rūšys. Bet, laimei, dabar viskas pasisuko antraip - ieškom autentikos ir savitumo. Ir randam?Autorius ir vedėjas Aidas Puklevičius

Kai Johannes Guttenbergas atspausdino pirmąjį masinį Biblijos tiražą, jis tikrai negalvojo, kad tai atves link Reformacijos. Kai Guglielmo Marconi surentė pirmą radijo aparatą, nes tikrai nemanė, kad jo bangomis į valdžią atvairuos naciai. Kokias nenumatytas pasekmes mums žada socialiniai tinklai ir kaip mums pagaliau prisijaukinti be žalos savo psichikai?Ved. Aidas Puklevičius

Grįžta gyvi koncertai, grįžta gyvos auditorijos, grįžta gyva klasika. Tačiau kada ji tampa klasiška, ir ar kartais nesiauriname savo akiračio rinkdamiesi vien ją?Ved. Aidas Puklevičius

Nuo pat istorijos pradžios tiek savo veiksmais, tiek pasakojimais žmogus tai ilgėjosi praėjusių metų, tai jų bodėjosi. Pirmą kartą taip ryškiai tai atsiskleidė XVIII ir XIX amžių sankirtoje, romantizmui paneigiant apšvietą. Ir tas konfliktas vaikšto šalia mūsų iki šių dienų. Ir vaikščios dar ilgai?Ved. Aidas Puklevičius

Priešingai patarlei, kartais baisuma be galo yra geriau nei baisus galas. Ypač, kai toji baisuma yra tarsi oazė karo ugnyse paskendusioje Europoje, kai prie baisumos baigi priprasti, ir bandai surasti ramybę kasdieniniuose darbuose. Ypač, kai nežinai, jog gyveni paskutinės laisvos Lietuvos vasaros savaites.Ved. Aidas Puklevičius

Po dviejų tūkstančių metų jie sugrįžo ir atkūrė savo šalį. Po dviejų tūkstančių metų jie sugrąžino savo kalbą iš knygų ir sinagogų į gatves ir gyvenimą. Po dviejų tūkstančių metų mes vis tiek mieliau linkę tikėti mitais apie juos nei labai paprasta tikrove. Kodėl?Aidas Puklevičius

Teleskopas egzistavo jau nemažai metų, ir niekam nešovė į galvą jo galią pasitelkti ne tik be galo nutolusioms žvaigždėms, bet ir dalykams, kurie visai šalia mūsų. Tik dar mažiau matomi nei žvaigždės. Ir kai pirmasis tai padarė Leeuwenhoekas, prasidėjo begalinė kelionė į mikropasaulį. Kuriame, galbūt, ir yra atsakymas dėl amžinojo gyvenimo. Ar bent jau ilgesnio nei dabartinis.Autorius ir vedėjas Aidas Puklevičius

Didžiojo bažnyčios gynimo maršo dar niekas nepaskelbė, nes, laimei, gyvename ne tais laikais, kai ikonofilai su ikonoklaistais grūmės Konstantinopolio gatvėse. Nes juk baisiai svarbu, galima tapyti Dievo atvaizdą ar tai griežtai draudžiama. Ir, nepaisant nukeliauto kelio nuo to momento iki mūsų dienų, kas šiandien ką labiau keičia: bažnyčia visuomenę ar visuomenė bažnyčią?Ved. Aidas Puklevičius

Monarchų rūmuose juokdarys buvo be galo vieniša figūra. Tokia buvo pokštų ir teisybės į akis kaina. Šių laikų komikai renka stadionus, generuoja srautus, išsako nuomones. Tačiau tai dažnai irgi turi savo kainą. Bet gal ji to verta?Ved. Aidas Puklevičius

Futbolo karas tarp Honduro ir Salvadaro truko tik tris dienas. Karas tarp neįkurtos Superlygos ir likusios futbolo pasaulio – dar trumpiau. Tačiau kas tą karą pradėjo, kas ji laimėjo, ir kodėl mums tai rūpi? Ved. Aidas Puklevičius

Septyniasdešimt metų „Paskutinio teismo laikrodis” matuoja, kiek mes priartėjome prie savo civilizacijos pakasynų. Ir jau antrus metus iš eilės jis sako, iki lemtingo vidurnakčio liko 100 sekundžių. Nes ir pandemija, nes ir klimato kaita, nes ir Kinija su Rusija. Tai kaip dabar jaustis saugiai tokiame pasaulyje?Ved. Aidas Puklevičius

Pasirodžius kvantinei teorijai turėjom mesti velniop visą savo ligtolinį suvokimą apie materialaus pasaulio funkcionavimą atominiame lygmenyje. Pasirodžius tvirtinimams, kad valstybės skola gali augti iki begalybės nusispjaudama į savo santykį su BVP, norisi mesti velniop ir ligtolinį supratimą, kaip veikia pinigai. Bet ar tikrai viskas taip pasikeitė, jeigu nepasikeitė mūsų psichika?Ved. Aidas Puklevičius

Tūkstančius metų žmogus neturėjo kada net pagalvoti, vienišas jis ir ji, ar nelabai. Tačiau užteko, prieš porą šimtų metų, jam šiek tiek atsipūsti nuo būtinybės tiesiog išgyventi ir šios mintys jį užklupo visiškai netikėtai. Taigi, kada mes patys pasirenkame vienatvę, o kada ji pasirenka mus?Ved. Aidas Puklevičius

Nors antrus metus iš eilės Velykos ne tokios, kaip mes jas įpratę švęsti, jokie atstumai tarp šeimų ir savivaldybių neužgoš to, kad tai ne tik pavasario ir gamtos prisikėlimo šventė. Tai ir vienos gražiausių legendų, o gal tiesų, kasmetinis prisikėlimas.Ved. Aidas Puklevičius

Jeigu būtų galima gauti bent po vieną eurą už kiekvieną kartą, kai kas nors ima piktintis švietimo būkle Lietuvoje, o ir ne tik joje, tas žmgus seniai būtų milijardierius. Tačiau galbūt tai nutinka dėl pernelyg išpūstų mūsų lūkesčių mokyklai? Ir dėl to, kad masiniam švietimui tik pora šimtų metų? Ir dėl to, kad ugdymas prasideda šeimoje, o ne mokykliniame suole?Ved. Aidas Puklevičius

Į kultūros sąvoką galima sukišti tiek, kiek šis žodis pajėgia tempti. Ir viską, kas nėra gamta, ir tai, ką snobai mėgsta laikyti vien jiems suvokiamomis aukštomis materijomis, ir, pagaliau, tai, ką tiesiog suvokiame kaip padorias manieras. O galima ją laikyti ir tai, kas yra įdomu ir kuo norisi dalintis su kitais.Ved. Aidas Puklevičius

Sveikata – brangiausias turtas. Viena iš banaliausių patarlių, kol neatsiverti išsivysčiusių šalių biudžetų, kur sveikatos apsauga suėda vis didesnę BVP dalį. Noras gyventi amžinai kainuoja vis daugiau, tik labiau už ligas šį norą ėda abejonės, kad daug šitų investicijų išgaruoja pro kaminą. Ved. Aidas Puklevičius

Šukės laimę neša. Bet tik ne tiek senovės Atėnų politikams, kurių vardus atėniečiai išbraižydavo ant senų šukių, o jeigu tokių susirinkdavo pakankamai daug, tai juos apskritai ištremdavo iš gimtojo miesto. Nuo to momento demokratija pasikeitė, apaugo taisyklėmis, tačiau dar ir šiandien iki galo nesuprantam, tai o kaip ji turi atrodyti tobulame gyvenime?Ved. Aidas Puklevičius

Nesvarbu, kaip gertumėte kavą, tiesiog užsipylę verdančio vandens, filtruotą ar espresso, kiekviename puodelyje yra ne tik kofeino. Jame plaukioja istorija, nusidriekianti nuo Abisinijos ožkų, sugalvojusių paskabyti kavos krūmą, iki aistringų pamfletų, kuriais XVII a. moterys kvietė vyrus atsisakyti šio klastingo gėrimo. Ved. Aidas Puklevičius

Norint kažką įvertinti, reikia susitarti dėl matavimo vieneto. Kaip bebūtų nedvasinga, patikimiausias toks vienetas – pinigas. Tik kaip išmatuoti actekų kamuolio žaidimą, kai pralaimėjusiems kertamos galvos? Gyvenimo projekto – santuokos – sėkmę ar žlugimą? Investiciją į aukštojo meno šedevrą, apie kurį niekas nesužinos.Ved. Aidas Puklevičius

Vynas yra perdėm jautri kultūra. Kol jis patenka į butelį jį gali sunaikinti kenkėjai, šalnos, sausros, mikrooganizmai ir kiti prajovai. O ir patekęs jis pavargsta po ilgesnės kelionės, reikalauja tinkamos laikymo temperatūros ir drėgmės. O svarbiausia – baisiai nustebo, kai dėl pandemijos baigėsi visi šiai verslo ir pažinimo sričiai skirti renginiai. Arba persikėlė į kompiuterio ekraną.Ved. Aidas Puklevičius

Istoriją norėtųsi palikti istorikams. Bet niekaip neišeina. Ir nors perrašinėti istoriją yra pats beprasmiškiausias užsiėmimas – juk praeities nepakeisi – vėl ir vėl tenka lipti, šokti ir kitaip strapalioti ant to paties grėblio.Ved. Aidas Puklevičius

Apie Rusiją kalbėtis nėra smagu. Bet ji pati įsiveržia į pokalbius. Ir taip dar bus ilgai. Bent jau taip mano žmogus pirmasis parašęs apie milijardo vertės Putino dvarą ir todėl priverstas persikelti į Lietuvą.Laidos autorius ir vedėjas Aidas Puklevičius

Pasaulyje tikrai nėra tiek mirusių žodžių, kiek nebegyvena žmonių. Ir tikrai mažiau naujų žodžių gimsta nei kūdikių. Ir vis dėlto, kaip mes kalbamės ir kodėl vienas kitą suprantame? Arba ne? Ir kodėl kalbą kuriame mes patys?Ved. Aidas Puklevičius

Apie jokį muzikinį instrumentą nėra prikurta tiek anekdotų ir tiek priklijuota etikečių juo muzikuojantiems, kaip apie bandžą. Ir niekas taip nepadeda mums susiburti priešingose barikadų pusėse kaip stereotipai. Netgi tada, kai kalbamės, rodos, apie tokį vien skoniui pavaldų dalyką kaip muzika. Ne, kaip parodė Trumpo Amerika, žanrai, žvaigždės ir melodijos čia irgi gali susipriešinti.Ved. Aidas Puklevičius

Kone kiekviename Holivudo siužete galima rasti Homero epų pėdsakus. Kone kiekviename konflikte bandoma ieškoti Tukidido aprašyto Peloponeso karo paraleles. Tačiau gal verčiau antikos filosofijoje ieškoti ne amžinų atsakymų, o amžinų klausimų? Apie Brexitą, demokratiją, dialogą ir saiką.Ved. Aidas Puklevičius

Ar niekada nekilo klausimas, kodėl viena iš Kryžiuočių ordino dovanų Vytautui Didžiajam buvo juokdarys Hene? Ir kodėl Pranciškaus I dvare tiek įtakos turėjo juokdarys Triboulet? Ir kaip Henriko III karjerą toje pačioje Prancūzijoje gelbėjo to paties juokingo pašaukimo Gaskonijos bajoras Chicot?Ved. Aidas Puklevičius

Tai, kad Kūčių naktį gyvūnai prabyla žmogiškais baritonais ir sopranais, viena iš seniausių Kalėdų pasakų. Tačiau, tegul jie ir nekalba, ar mes galime juos prakalbinti kitais būdas, suprasti, ką jie nori pasakyti ir įsitikinti, ką jau vien savo gyvenimu jie sako apie mus pačius?Ved. Aidas Puklevičius

Daugybę metų žmonės puikiai apsiėjo su keliais literatūros žanrais. Ilgą laiką jiems nereikėjo fantastikos, nepasigesdavo jie siaubo romanų ir, kas nuostabiausia, puikiai vertėsi be detektyvų. Kai mes be jų sunkiai pratempiame atostogas arba karantiną. Kodėl taip nutiko? Pabandykime tai išspręsti pasitelkę dedukcinį metodą.Ved. Aidas Puklevičius

Obuolys ne tik gardus vaisius, jis ir pirmojo karinio konflikto, aprašyto antikinėje klasikoje, priežastis. Nuo Trojos iki Kalnų Karabacho, žmonės ne tik nuolat kariauja, bet ir stengiasi nustatyti karo taisykles, kad tas galingiausias organizuotos prievartos prasiveržimas nesunaikintų mūsų rūšies.Ved. Aidas Puklevičius

Niekas nepasakys, kada buvo nutapytas pirmasis autoportretas, nes jis paprasčiausiai galėjo neišlikti. Tačiau labai tikėtina, kad jo autoriui kūrybos metu nieko nenutiko. Skirtingai nuo trijų paauglių Jutos valstijoje, kurių selfyje, įdėtame į feisbuką, matyti atvažiuojantis traukinys, po kurio ratais jie ir žuvo. Kaip mes nukeliavome nuo autoportreto iki selfių? Ir ką šie kūriniai sako apie mus?Ved. Aidas Puklevičius

Kai kinoteatrai uždaryti, belieka streaminti naujausią produkciją į savo televizorių. Ir netyčia atrasti, jog pelningiausias šių metų filmas Kinijoje buvo karinė drama „Aštuoni šimtai”. Kuriama dešimt metų, bet ir sukurta pavėlavusi pusmečiu į ekranus. Ir ne dėl karantino - cenzūra nepraleido poros mažų epizodų, tad teko juos vėl redaguoti. Kodėl Kinija taip apsėsta kontrolės manijos, kaip ji atėjo iki šios stadijos ir, žodžiu, laikas pasikalbėti apie minkštosios galios importą iš paslaptingų Rytų. Autorius ir vedėjas – Aidas Puklevičius.

Kai į dangų pakilo SpaceX kosminis laivas, pirmoji mintis buvo – negi mes tikrai grįžtame į kosminį horizontą? Praėjus konei pusei amžiaus nuo nusileidimo mėnulyje. Kurį valdė kompiuteris, mažiau galingas nei mūsų išmanus telefonas. Ir kai jau visiškai rimtai kalbame apie AI iššūkius ir robotus greta mūsų. Todėl ir prisėdome pasišnekėti apie tai su Dariumi Gaidžiu, URM ambasadoriumi ypatingiems pavedimams, kuruojančiam skaitmeninius iššūkius. Autorius ir vedėjas Aidas Puklevičius

Prie ko gali atvesti dar kartą peržiūrėtas Arūno Matelio filmas "Nuostabieji lūzeriai"? Žinoma, prie dviračių, kadangi tai dokumentika apie nežinomus “Giro d'Italia" herojus. Ir prie kito šių dienų herojaus, žmogaus, kurio žodyne žodis "lūzeris" skamba dažniau negu bet kuris kitas. Tai ir susitikome pašnekėti apie dviračius ir Trumpą su Pauliumi Ambrazevičiumi, kuris šiaip yra komikas, bet važinėja dviračiu ir yra baigęs politikos mokslus. Ved. Aidas Puklevičius.

Kai dedame ant keptuvės baltutėlį menkės kepsnį (arba jeigu traukiame tą kepsnį iš jūros pirminiu pavidalu) retai pagalvojame apie tai, kad ši žuvis nutiesė kelią Amerikos atradimui, išlaikė nenusidėjusius pasaulio katalikus per pasninką, sukėlė bent kelis švelnius karus, o pastaruoju metu dar ir apžiojo Gazpromo vamzdį. Kokia toji menkė, ar sunku ją pagauti ir kodėl ši žuvis nuolat įsipainioja ne tik į mūsų meškeres, bet ir valstybių likimus?Menkės ir geopolitika, apie tai kalbamės su aistringu žveju Marijonu Mikutavičiumi.Ved. Aidas Puklevičius

Daiktai mums gali papasakoti viską. Mūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Žinoma, ne tik vien daiktai. Galbūt ir dalykai. Bet kokiu atveju, nėra tokio visai šalimais mūsų tūnančio ir nepastebimo namų apyvokos padargo, maisto produkto, aprangos detalės, su kuria nesisietu liepsnojanti aktualija arba įdomi istorija. Pabaigoje – knygų rekomendacijos pagal laidos temą.Pirmajame epizode apsivelkam (arba nusirengiam, čia kaip kam patogiau) džinsus. Sovietinėje tamsybėje tai buvo blukia melsva šviesa nuo klubų šviečiantis laisvės žiburėlis, nūnai tai toks būtinas drabužinės atributas, jog dažnas ir nesugebės suskaičiuoti, kiek tokių dėvėjo tol, kol jie suplyšo ir nusmuko. Bet kartais džinsai gali tapti daugiau nei 1849-ųjų Sakramento auksakasius nuo šaltų upelių saugančiomis kniedytomis brezento kelnėmis. Ir tikrai daugiau nei garsiausių dizainerių namų apsimestinai demokratišku, tačiau daug šimtų kainuojančių denimu. Kartais jie gali tapti revoliucijos simboliu. Nes pastarąjį kartą baltarusiai buvo patikėję savo sėkme demonstracijose prieš dešimt metų, kai ėjo virš jų galvos plėvėsuojant ant vėliavos koto pakabintiems džinsiniams reiškiniams.Džinsai ir laisvė, apie tai kalbamės su visų pasaulio prekinių ženklų ir daiktų istorijų specialistu Giedriumi Drukteiniu.Ved. Aidas Puklevičius